- išmėtinė
- išmė́tinė sf. (1) vaga, kuri skiria lysves: Padarei labai plačias išmė́tines Ig. Pavasarį vanduo išmė́tinėse laikos Ig.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išmetinėti — 1. Sut iter. išmesti 1: Ponuliai, ne aš įmečiau, ne aš išmetinėsiu SI330. ^ Stipinus išmetinėjęs, neturėsi kuomi nuo šunų beatsiginti TŽV620. | refl.: ^ Pirm šunų stipiniais neišsimetinėk I. 2. SPII61, MP176 iter. išmesti 5: Ing vardą maną… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmetinėti — vksm. Išmetinėti iš dáržo ãkmenis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išmetinėjimas — sm. (1) 1. → išmetinėti 2: Tai est galybė priimdinėjimo bažnyčion ..., galybė išmetinėjimo piktųjų ir nepaklusnų DP470. ×2. → išmetinėti 4: Ižrūgojimas, ižmetinėjimas ing akis SD384. Užgėdinimus ir išmetinėjimus maloniai iškentėjau M.Valanč. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užšaudas — ùžšaudas sm. (1) užšaunamas, įžeidžiamas žodis: Velnias ne boba, su ùžšaudais vis šneka, vis išmetinė[ja] Krš … Dictionary of the Lithuanian Language